3582428900

Elektrotechnika - tai technikos mokslo Saka. aprepianti clektrinią ir magnetinią reiśkinią teoriją ir ją praktinj taikymą. Śiuolaikineje elektrotechnikoje yra dvi pagrindinćs kryptys - energetine ir informacine. Energetinć technika nagrineja problemas. susijusias su elektros energijos gamyba. jos perdavimu ir vartojimu. pavertus ją kitos ruśies energija. Medźiagoms apdirbti gali buli naudojama elektros energija arba elektroną ar joną srautai. Informacine elektrotechnika nagrineja problemas. susijusias su energijos pakeitimu informacijos signalais. ju transformacija, laikymu. pcrdavimu. Visos clektrotechnikos sritys yra susijusios ir neretai sunku nustatyti ją tarpusavio ribas. Energctiniai ir magnetiniai reiśkiniai buvo tiriami jau nuo seno. Elektrostatikos reiśkinią atradimuose labiausiai pasiżymeję B. Franklinas. S. Kulonas. V. Gilbertas ir kt. Elektrotechnika pletojosi 3 etapais: l.buvo vykdomi pi mii ej i elektros reiskiniu tyrimai (XVII-XVIII a.). 2.XIX a. pirmoji puse - nustatyta elektrotechnikos reiśkinią esme ( Faradejus, Lencas). 3.XIX a. antra puse. 4.XX a. ir śios dienos. Pirmoji elektrine Lietuvoje buvo jrengta 1892m. Rietave. Nuolatines sroves energija pradeta vartoti ne tik apśvietimui. Pramoneje jau buvo naudojami nuolatines sroves varikliai. Nuo 1940 iki 1980m. elektros energijos gamyba padidejo 100 kartą. Pradeta eksploatuoti Ignalinos atomine elektrine ( jrengtoji galia 2600MW ). Śilumines elektrines: Lietuvos elektrine ( Elektrenuose ) - jrengtoji galia 1800MW, gamyba 706G\Vh. Vilniaus elektrine - jrengtoji galia 384MW. gamyba 909GWh, Kauno elektrine - 178MW galia. gamyba 304GWh ir kt. Elektros suvartojama: pramonei 47%. źemes ukiui 3%. gyventojams 26% ir kiti vartotojai 24%.

1. NUOLATINES SROYEs GRANDINES OMO KIRC.DES

Nuolatine srove yra tokia. kuri laikui begant nekinta. Ji yra pastovi ir teka elektrine grandine viena kryptimi. Elektros srove gali teketi tik użdara grandine. Srovfc - tai laidininku per laiko vienetą pemeśamas elektros kruvis. Nuolatine srove maźiau vartojama nei kintamoji. ji naudojama elektronikoje. kaip maitinimo śaltinis, transporte. pramoneje nera labai paplitę. Laidininko savybe prieśintis tekanćiai srovei vadinama jo elektrine var/.a. R=pl/S (O). Laidininko specillne elektrine var/a priklauso nuo med/iagos ir temperaturos. Atvirkśtinis elektrinei var/.ai dydis yra elektrinis laidumas G=l/R. Srovę varo elektros energijos saltinis. kurio energija paverćiama kruvininką judejimo energija. Saltinis apibudinamas elektrovaros j(*ga. lmtuvuose elektros energija paverćiama kitomis energijos ruśimis. Elementariąją elektrinę grandinę sudaro elektros energijos saltinis. imtuvas ir juos jungiantys laidai. Omo desnis: nuolatine srove I. tekanti grandines dalimi. yra tiesiog proporcinga tos grandines dalies jtampai ir atvirkj*ćiai proporcinga jos var2ai. I=U/R. Śaltinio jtampos priklausomybe nuo sroves vadinama śaltinio isorine charakteristika. Saka - grandines dalis. kuria teka ta pali srove. Ma/gas - triją ar daugiau śaką sujungimo vieta. Konturas - uźdara grandines dalis. kurią apejus sugrjźtama j tą patj laską. I Kirchhofo dćsnis: elektrines grandines mazgo srovią algebrine suma lygi nuliui. 11=0. Teigiama srove -iśtekanti iś mazgo.    II Kirchhofo dćsnis: elektrines grandines konturo jtampą algebrine suma lygi

nuliui. IU=0.

Energija ir galia; galios halansas. Pritaikę elementariajai grandinei energijos tvermes desnj. gal i me użrasyti jos energijos balanso lygtj: W_s=W+W_d. Energija. suvartojama śaltinyje del jo vidines var2os vadinama energijos nuostoliais. \V_d=R,I't. Energijos pok>1is per laiko vienetą yra galia. Śaltinio galia: Pj=EI. Imtuvo galia: Pj=UI. Pł=Pi - galią balanso lygtis. W_s=EIt -śaltinio energija. W|=Ult - imtuvą energija. W₄=W| - energiją balanso lygtis (energijos tvermes desnis).

2.    Elektrines grandines darbo rc/imai ir śaltiniai. l.tuśfioji eiga - iśjungus jungiklj. grandine nutraukiama R=«». srove ja nebeteka l=0. Śaltiniui dirbant tuśćiąja eiga. jo jtampa lygi EVJ. 2.vardinis reźimas - tai toks reżimas. kuriam yra apskaićiuoti visi elementai grandines. 3.trumpojo jungimo reźimas - tai toks reżimas grandines. kai imtuvo varża lygi nuliui R=0. Kadangi galingą śaltinią vidine var/.a yra maża. tai dażniausiai trumpojo jungimo srove yra neleistinai stipri ir pavojinga grandines clementams bei paciam śaltiniui. 4.suderintas reżimas - tai toks reżimas. kai prie śaltinio prijungto imtuvo galia yra didżiausia. Suderintojo reżim o sąlyga: R=Rj. Imtuvo galia yra didżiausia. kai jo varża lygi śaltinio vidinei varżai.

3.    Nuosekliai sujungtu elementu grandines. Nuosekliai sujungtais vadinami tokie grandines elementai. kuriais teka ta pat i srove.

Nuosekliai sujungtus imluvus galima pakeisti vienu ekvivalentiniu, kurio varża R_c turi buti tokia. kad grandines srove po pakeitimo butą ta pali. R_c=Ri+R:+...+R_n- Sujungus imtuvus nuosekliai. tinklo jtampa juose pasiskirsto proporcingai kiekvieno imtuvo varżai

Użdaram konturui galioja kirchhofo desnis:

UbU.*U,+U,

i — f